Jurginės Aukštaitijoje – Legenda
Senai senai, prie Nevėžio upės įsikūrė kaimelis. Kaimelyje sklandė žmonių juokas, vyko sunkūs darbai. Žmonės mylėjo žemę, ja rūpinosi, o žemė atsidėkodavo atgal. Abu darniai sąveikavo, kol problema užpuolė staiga. Vienam žmogui nusibodo dirbti, tinginiu tapęs pradėjo sakyti: „Darbas beprasmis, geriau ilsėtis, švęsti, puotauti!“
Taip ėjo visiems pamokslaudamas, savo naujas tezes bandydamas įkalti. Žmonės pasidavė tinguliui, gamtą apleido ir puotas pradėjo kelti. Šoko, linksminosi, valgė, o laukai nešienauti, netvarkyti. Gamta neištvėrė tokio skausmo: „Kodėl gi žmones mane apleido?“ – sustingo, užsimerkė, o žmonės net nesuprato, kad žiema prasidėjo.

Ėmė pūsti šaltas vėjas, žemė sustingo, Nevėžis užšalo, visas kaimas į neviltį pasinėrė. Žmonės savo klaidą suprato, bet nežinojo, kaip ją ištaisyti. Tuo metu ėjo Šventas Jurgis . Gyvybės pilnas, pavasario įsikūnijimas. Pamatęs, kas vyksta, nusprendė padėti. Įėjo į kaimą, ir pamatė baisybę: gamta užšalusi, verkia skaudžiai. Nuėjęs pas žmones, paklausti norėjo: „Kodėl pas jus šaltis užėjo?“
Žmonės atsakė: „Blogai pasielgėme, nežinome, kaip ištaisyti savo klaidas.“ Jurgis ištraukė iš kišenės sėklą, paprašė žmonių ją pasodinti, surinkti paskutinius lašelius vandens, ją palaistyti, kiekvieną dieną prižiūrėti ir lankyti. Žmonės taip ir padarė. Netrukus žiema dingo, gamta pabudo, o iš sėklos gyvybės medis išaugo.

Žmonės džiaugėsi jos grįžimu, prisiekė niekad nepalikti ir mylėti amžinai. Gamtai atleidus pradėjo greitai plėstis po kraštą, žmonės matė, kaip gražiai žaliuoja miškai, dainuoja paukščiai ir čiurlena upės. Nusprendė išsiskirstyti, skirtingose vietose gamtą mylėti.
Taip ir užaugo Aukštaitijos kraštas, tvirtas, gamtą mylintis ir saugantis. Išaugę miestai, dirbo išvien, saugojo gamtą ir neleido jai užmigti. Jurgiui maloniai atsidėkota: grįžta jis kiekvieną pavasario šventę, atneša papildomo pavasario į miesto kiemus.
Tokia graži mūsų krašto legenda, tačiau Aukštaitijos žmonės susirinkę nusprendė, pakviesti jus kartu pavasarį švęsti. Džiaugtis šiluma ir mūsų gražia gamta. Pamatyti, kaip mūsų kraštas gyvuoja ir švęsti pavasarį kartu!
